2016 m. balandžio 26 d., antradienis

Kaip aš pirkau nekilnojamą turtą Klaipėdoje

Gyvenimas, galima sakyti, teka, bėga, juda, sprūsta ar trumpėja, bet liūdėti dėl to nereikėtų, nes pažvelgus atgal galima pastebėti ne tik praeitį, bet ir savo paliktus pėdsakus. Tai nėra kaip pėdos smėlyje, paplūdimyje ar smėlio dėžėje, tai daug smagiau, nei paprasto žaidimo rezultatų statistika... :)
Taip, kiekvienas mes žaidžiame savo "Sim city", tik realybėje šis "žaidimas" yra kitoks, jo neatsuksi atgal, po "game ower" nepadarysi "restarto" ir nepradėsi pusiaukelėje visko nuo pradžių.
Taigi, savo žaidimą žemėje "žaidžiu" ir aš. Noriu papasakoti smagią istoriją iš savo "varpinės", kaip ir kokiais laiptais lipau gyvenime.
Mokykloje buvau padykęs, nesimokiau, todėl, dar tai senais laikais baigiau tik 10 klasių. Dėl "gerų" pažymių teko stoti į proftechninę mokyklą, taip, tuo metu ji taip ir vadinosi. Tokios mokyklos, kaip sakydavo protingieji, priimdavo mokytis visus tuos, kurie nenorėdavo mokytis... :)
Mat ją bala, priėmė, tik ir joje nenorėjau mokytis, krapštydavau nosį sakydamas, kam tas mokslas man, jei jis man duonos neuždirbs, vistiek teks pačiam paprakaituoti... :)
Išėjau iš proftechninės, nes pradėjau verslauti, pirkau mišką, pjoviau, pjoviau iš rąstų lentas ir jas parduodavau. Taip susipažinau su pirmuoju verslu.
Stiprėjant verslo rinkai bendrai, pradėjau sukti galvą, kodėl aš esu žemiau už kitus, jie mane lenkia ir pasiūlymų srityje ir pardavimuose, todėl nusprendžiau kelti savo kvalifikaciją.
Kai buvau subrendęs vaikis, įstojau į universitetą, greitėjantis bėgimas gyvenimas versle vertė tai padaryti. Baigiau mokslus, lūzeris, šiuolaikinių paauglių žargonų tariant baigė univerą ir gavo pažymėjimą.
Apie gautas žinias galiu pasakyti tik tiek, kad ne jos man kuria verslą, bet laipteliu palypėjau aukštyn.
Gavęs pažymėjimą-diplomą, pasijutau kitaip, aukščiau kitų, bet pinigų tai daugiau neatnešė. Taip bežaisdamas studentą susitaupiau nemažai lėšų. Tad nusprendžiau įsigyti nekilnojamo turto Klaipėdoje, kadangi ten ir gyvenau. Galvojau apie ateitį...

Taigi, susiradau nekilnojamo turto agentura Klaipeda ir daviau vadybininkei, žaviai blondinei užduotį, kad surastų man 3 kambarių butą. Suprantama, kasd merginai privalėjau išsamiai susakyti ar sudiktuoti visą informaciją apie savo ketinimus, biudžetą ir lūkesčius. Bet, nežinau tai buvo blondiniška klaida ar šiaip, tik naivumas, bet butelio ieškojau ilgai. Tiesa, ieškojo blondinukė, ne aš.
Po pirmojo mūsų pokalbio ji paskambino man net po kelių savaičių siūlydama butą, kurį kartu buvome įtraukę į juodą sąrašą, nes toks netinka. Gerai, kad mono kaip verslininko įgūdžiai leido scenarijui užbėgti už akių, buvau pasiruošęs pirkti NT, todėl prieš blondinę agentę susisiekiau dar su keliomis nekilnojamo turto agentūromis. Taigi, paskambinusi blondinė su pasiūlymu nustebo, kai pasakiau, kad aš jau esu išsirinkęs būstą kurio noriu, o jai palinkėjau sėkmės laukiant 7 nykštukų ar princo, kuris galėtų pažadinti... ;)
Įžeisti nenorėjau, tik norėjau pasakyti, tyliai, kad sėkmės mokestis nėra mokestis už tylėjimą, neveikimą ar neveiksnumą (šis sakinys tiems, kurie bandys pakritikuoti dėl žeminimo).
Praėjo jau geri 20 metų, jau gyvenu individualiame name ir nepatikėsite, butą kurį pirkau ir planavau parduoti prieš įsikeliant į nuosavą namuką, pardavimą patikėjau toms pačioms tetulytėms, kurios padėjo ir įsigyti. Pardaviau per savaitę, taigi, UAB "Laivilė" yra ta nekilnojamo turto tarpininkavimo perkant ir parduodant įmonė, kuriai ir toliau patikėčiau tokių sandorių įgyvendinimą bei užtikrinimą.
Kaip išsirinkti!

Kitokios informacijos ieškantiems - rakshtys.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą